Parengė Darius Mikelionis
Laurynas Rupeika – Šakių “Žiburio” gimnazijos abiturientas, vienas greičiausių šiuo metu rajone jaunuolių. Taip trumpai būtų galima apibūdinti dar vieną vaikiną, pastaruosius keletą metų garsinančių rajoną įvairaus lygio sporto varžybose. Laurynas, kaip ir kiti talentingi rajono sportininkai, šiam užsiėmimui skiria itin daug laiko. O įdėtas į treniruotes triūsas sugrįžta gerais dvasiniais dividendais.
Šiemet mokyklą baigsiantis Laurynas Rupeika, kaip ir dar ne vienas sportu aktyviai besidomintis jaunuolis, didžiąją savo laiko dalį sportui ir skiria. O ypač savo pasirinktai sporto šakai – lengvajai atletikai. Net ir didžiąją jo laisvalaikio dalį “suryja” sportas: Laurynas mėgsta žaisti tinklinį, šaudyti pneumatiniu šautuvu. Bet atranda laiko ir šiaip pabūti su draugais, padiskutuoti vakarais.
Pirmuosius žingsnius lengvojoje atletikoje L.Rupeika žengė besimokydamas penktoje klasėje: treneris Algirdas Ulinskas, pradėjęs vaikinui dėstyti kūno kultūros pamoką, pastebėjo, jog Laurynas yra greitesnis už kitus savo amžiaus draugus. ”Tiesa, iš pradžių sportiniai rezultatai nebuvo tokie geri kaip treneris tikėjosi, tačiau įdėjus daugiau darbo per paskutinius metus pavyko pasiekti visai nemažai. Treneris suteikė man svarbiausius pagrindus, skyrė savo laiką bei kantrybę, nemažai davė asmeninių patarimų gyvenimui,- už tai esu jam dėkingas”,- atviravo L.Rupeika.
Vaikinas pripažįsta: motyvacijos sportui per daug neturėjo, tiesiog kartais lankydavo treniruotes; netgi buvo metas, kai nesportavo kurį laiką. Tačiau kuomet tuo laiku brolis pradėjo lankyti lengvąją atletiką, o jo sportiniai rezultatai kilo labai greit, pasipylė pergalės,- Laurynas tiesiog nenorėjo nusileisti broliui. “Pradėjau sąžiningai sportuoti, taip, kaip jis tai darė kiekvieną treniruotę,- tai buvo puikus pavyzdys man. Užsibrėžiau tikslą būti greitesniu nei brolis, ir su kiekviena treniruote tai stengiuosi pasiekti. Na o pastaraisiais metais sportiniai rezultatai sužibėjo, juos vertinu puikiai”,- pasakojo L.Rupeika.
Pradėdamas sportuoti, Laurynas iškart teigiamai vertino lengvąją atletiką. Taip ją vertina ir dabar, nors didžioji dalis draugų ir sportavo krepšinį, kuris yra itin aukštinamas Lietuvoje. “Tačiau norėjosi parodyti, kad ir kitų sporto šakų yra Lietuvoje, todėl likau lengvojoje atletikoje. Iki šiol būta visko: traumų, nepasisekusių varžybų, tačiau aš toliau siekiu savo užsibrėžto tikslo. Ir, manau, man tas gerai sekasi. Ypač smagu dėl to, kad sunkiu laikotarpiu mane dvasiškai palaikė draugė, šeimos nariai ir supantys draugai, jiems esu dėkingas”- atviravo L.Rupeika..
L.Rupeika dalyvauja sprinto (trumpų nuotolių) bėgimo varžybose – jo distancijos yra 100, 200 metrų. Tačiau yra išbandęs ir 60 m, ir 300 m bėgimo rungtis. Įvairaus lygio varžybose jis jau yra iškovojęs ne vieną pergalę. “Visi laimėjimai man yra brangūs ir svarbūs, nes kiekvienoms varžyboms ruošiuosi ilgai ir sunkiai. Galėčiau pasidžiaugti, kad Lietuvos rajonų jaunimo pirmenybėse 300 m rungtyje iškovojau pirmąją vietą. Taip pat Klaipėdoje vykusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate ir jaunimo iki 20 metų pirmenybėse 60 metrų bėgimo rungtyje iškovojau septintąją vietą”,- vardino svariausius savo laimėjimus L.Rupeika.
L.Rupeika, kaip ir kiti rimtesnių rezultatų sporte siekiantys jaunuoliai, yra ir aktyvus Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centro narys. Šio centro veiklą jis vertina teigiamai, nes tokia mokykla skatina jaunimą sportuoti ir tobulėti. “Tačiau sąlygos lengvosios atletikos sportininkams rajone yra geriausiu atveju tik patenkinamos. Pirmiausia, Šakiuose nėra bent kiek aukštesnius standartus atitinkančio stadiono (IAAF standartus turbūt tik Dariaus ir Girėno stadionas Kaune atitinka). Galėtų sąlygos būti bent panašios į esamas Jurbarke, Alytuje ar Viduklėje. Nors šie miestai ir nedideli, tačiau turi puikius stadionus. Esamuose mūsų stadionuose galėtų bent 100 m tiesioji ar šuolių į tolį atkarpa būti padengta gumine danga”,- dalinosi pastebėjimais Laurynas.
Ypač jam, ir jo bendraminčiams, sudėtinga treniruotis žiemą, kuomet lauke ne visada tinkamas oras sportuoti, o mokyklos teturi skurdų treniruoklių inventorių. Visa tai reiškia, kad provincijoje tinkamų sąlygų ugdytis talentams yra žymiai mažiau. Laurynas provincijoje pasigenda ir įvairesnių pramogų, jaunimą vienijančių renginių, tokių kaip “Įjunk šviesą”. “Kuo platesnės galimybės jaunimui užsiimti įvairesne veikla, tuo mažiau lieka laiko pašaliniams dalykams. Tačiau gyventi gerai ir čia – tiesiog reikia užsiimti tuo, apie ką svajoji, nesidairyti aplink. Tada bus nesvarbu, jei ir tam tikrų sąlygų nebus. Pamažu viskas atsiranda!”- pataria vietiniam jaunimui L.Rupeika.
Ir įrodo tai savo pavyzdžiu: nors save Laurynas laiko judriu nuo mažens, kas ir lėmė, jog pasirinko sportinę veiklą, tačiau nesikrato ir kitokios veiklos – kartais užsiimu medžio drožyba ar piešimu purškiamais dažais ant popieriaus. “Tai man – malonus ir smagus laisvalaikio praleidimas”,- atviravo vaikinas.
Nuotraukos iš L.Rupeikos archyvo.
